Apklausa, kurioje gyventojų paprašyta įvertinti 10-ies valstybių lyderius, parodė, kad lietuviai palankiausiai vertina Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Anot ekspertų, toks rezultatas nuostabos nekelia, nes Ukraina jau daugiau nei mėnesį kovoja su agresorės Rusijos invazija. Vis dėlto netikėtas pasirodė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono palaikymas.
Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kovo 10–24 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Asmeninio interviu metodu buvo apklausti 1 027 skirtingų Lietuvos vietų gyventojai, kurių amžius siekė nuo 15 iki 74-erių metų.
Respondentams buvo pateiktos Ukrainos, Prancūzijos, Lenkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Kinijos, Baltarusijos, Rusijos ir EK vadovų pavardės. Apklausos dalyvių prašyta atsakyti, ar šiuos politinius lyderius jie vertina labai palankiai, greičiau palankiai, greičiau nepalankiai ar labai nepalankiai.
Apklausti gyventojai taip pat galėjo atsakyti, kad apie šiuos žmones nuomonės neturi. Apklausos rezultatai palyginti su prieš trejus metus, 2019-ųjų kovą, vykusia gyventojų apklausa.
Didžiausią palankumą lietuviai išreiškė Rusijos sukeltą karą išgyvenančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai teigė, kad dėl to stebėtis nereikėtų, o ir prieš karą V. Zelenskis, nors nebuvo populiariausiųjų olimpe, vis tiek buvo vertinamas pozityviai.
Geriausiai vertinamųjų olimpe – V. Zelenskis
Turbūt nenuostabu, kad daugiau ne mėnesį besitęsiant Rusijos sukeltam karui Ukrainoje, lietuviai įvardijo palankiausiai vertinantys Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Apklausa parodė, kad 45-erių V. Zelenskį palankiai vertina aštuoni iš dešimties gyventojų – 50 proc. apklaustųjų nurodė jį vertinantys labai palankiai, o 30 proc. greičiau palankiai.
Ukrainos prezidentą vienodai teigiamai vertina visos gyventojų grupės. Palankiai jį vertina tiek moterys, tiek vyrai, taip pat visų amžiaus grupių nuo 15 iki 74 metų ir visų pajamų grupių atstovai.
Išsiskiria tik tai, kad geresnis jo vertinamas mažesniuose miestuose – čia jį „labai palankiai“ ir „greičiau palankiai“ vertina 93 proc. apklaustųjų. Kiek mažesni skaičiai kaimiškose vietovėse ir didmiesčiuose, kur jį atitinkamai teigiamai įvertino 81 ir 72 proc. respondentų.
Nepalankiai vertinantys V. Zelenskį nurodė 10 proc. apklaustųjų (3 proc. labai nepalankiai ir 7 proc. greičiau nepalankiai). Toks pats procentas respondentų nurodė neturintys nuomonės apie V. Zelenskį. Santykinai kiek mažiau teigiamai jį įvertino nelietuviai (51 proc. vertina palankiai ir 34 proc. nepalankiai).
„Mes esame atlikę apklausą 2020 metų gegužę, joje taip pat buvo klausiama apie užsienio valstybių lyderių vertinimą. Kiek pamenu, tuomet V. Zelenskis buvo vertinamas pozityviai, bet nebuvo pirmoje vietoje, nes kiti valstybių lyderiai buvo labai pozityviai įvertinti, pavyzdžiui, Angela Merkel, Joe Bidenas, kuris dar tuo metu nebuvo išrinktas prezidentu ir pan.“ – tai, kaip V. Zelenskis buvo vertinamas iki karo Ukrainoje, komentavo Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.
Anot L. Kojalos, Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tapo lūžiu, lėmusiu V. Zelenskio šuolį į palankiausiai vertinamų politikų sąrašo viršų.
„[Taip yra] dėl paties prezidento laikysenos, sprendimo karo metu nepalikti šalies ir stojimo į pirmąsias gretas. Jo retorika yra labai svarbi įkvepiant tiek pačius ukrainiečius, tiek Vakarų šalis.
Prasidėjęs karas akivaizdžiai išryškino jo, kaip lyderio, žmogaus gebančio telkti, vesti į priekį, mobilizuoti, duoti atkirti savybes.
A. Šuminas
Na, ir galiausiai, dėmesys, nes šiandien V. Zelenskis yra matomas visame pasaulyje, cituojamas įvairiais vardais kaip vienas iš laisvojo pasaulio lyderių“, – sakė L. Kojala.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) doc. dr. Andrius Šuminas portalui LRT.lt taip pat sakė, kad aukštą V. Zelenskio vertinimą nulėmė tiek jo žmogiškosios savybės, tiek komunikacija tiek Ukrainos vidaus, tiek užsienio auditorijai.
„Be jokios abejonės, pirmiausia reikėtų kalbėti apie V. Zelenskio lyderystę. Prieš karą jis buvo aktorius, komikas, į jį buvo žiūrima su šypsena, o prasidėjęs karas akivaizdžiai išryškino jo kaip lyderio, žmogaus gebančio telkti, vesti į priekį, mobilizuoti, duoti atkirti savybes. Ir tos savybės, matyt, imponuoja tiek patiems ukrainiečiams, tiek kitų šalių gyventojams“, – komentavo A. Šuminas.
Pasak jo, svarbų vaidmenį V. Zelenskio vertinime vaidina ir jo komunikacija. Kaip teigė A. Šuminas, labai svarbu tai, kaip V. Zelenskis sako kalbas, bendrauja su žurnalistais, taip pat kaip bendrauja su eiliniais ukrainiečiais.
„Apsilankymai ligoninėse, apsilankymai įvykių vietose ir pan. tikrai prisideda prie palankių vertinimų“, – kalbėjo A. Šuminas.
Antroji E. Macrono vieta nustebino
Ukrainos prezidentui kiek nusileidžia Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas. Apklausa parodė, kad 44-erių E. Macroną palankiai vertina kiek daugiau negu septyni iš dešimties respondentų – 17 proc. apklaustųjų nurodė jį vertinantys labai palankiai, o 56 proc. greičiau palankiai.
Prancūzijos prezidentą kiek palankiau už kitus vertina vyrai bei mažesnių miestų gyventojai. Vienodai palankiai jį vertina ir skirtingos amžiaus grupės, bet kiek didesnis palaikymas matomas 30–49 ir 50–74 metų amžiaus grupėse.
Palankiausiai E. Macronas vertinamas mažesniuose Lietuvos miestuose ir didmiesčiuose, o mažiausias palaikymas – kaimuose, kur jį teigiamai įvertino 68,9 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu mažesniuose miestuose teigiamas E. Macrono vertinimas siekia maždaug 10 proc. daugiau – 79,3 proc.
Nepalankiai Prancūzijos prezidentą vertina maždaug septintadalis apklaustųjų. Kaip parodė apklausa, labai nepalankiai E. Macroną vertina 2 proc. jos dalyvių, o greičiau nepalankiai – 12 proc. Dar 13 proc. respondentų neturėjo nuomonės. Per pastaruosius trejus metus (lyginant su 2019 m. kovo gyventojų apklausos rezultatais) Prancūzijos prezidento vertinimas pagerėjo 27 procentiniais punktais – tada jį 46 proc. įvertino palankiai, o 29 proc. nepalankiai.
„E. Macronas jau ilgą laiką labai matomas tarptautiniu mastu, įskaitant ir jo pakankamai neseną apsilankymą Lietuvoje. Jis, ypač Angelai Merkel traukiantis iš politikos, išryškėjo kaip vienas iš ryškiausių, o gal net ir ryškiausias, ES lyderis.
Tas matomumas, gebėjimas kalbėti angliškai ir taip pasiekti tas auditorijas, kurias ankstesniems Prancūzijos prezidentams galbūt buvo sunkiau pasiekti, galimai atsiliepė tokiam jo vertinimui“, – svarstė RESC vadovas.
Vis dėlto A. Šuminą nustebino tai, kad E. Macronas apklausos rezultatuose užėmė aukštesnę vietą negu JAV prezidentas Joe Bidenas ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas. Anot jo, nors tiek Prancūzijos prezidentas, tiek ir JAV bei Jungtinės Karalystės lyderiai dažnai matomi viešojoje erdvėje, vis dėlto pastarieji laikosi griežtesnės retorikos, o J. Bidenas karą Ukrainoje sukėlusį Vladimirą Putiną pavadino skerdiku.
Jis, ypač Angelai Merkel traukiantis iš politikos, išryškėjo kaip vienas iš ryškiausių, o gal net ir ryškiausias, ES lyderis.
L. Kojala
„E. Macronas yra viešajame diskurse, mes girdime, kaip jis bando kontaktuoti su V. Putinu, girdime jo komentarus. Buvimas viešajame diskurse, pavardės minėjimas ir prisideda prie palankių vertinimų. <...> Keisčiausia tai, kad J. Bidenas ir B. Johnsonas Lietuvoje vertinami prasčiau nei E. Macronas. Tai turbūt netikėčiausi šios apklausos rezultatai“, – teigė A. Šuminas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė dr. Gerda Jakštaitė-Confortola portalui LRT.lt taip pat komentavo, kad palaikymą Prancūzijos prezidentui E. Macronui lėmė keli veiksniai, iš kurių vienas – dažnas jo matymas viešojoje erdvėje.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, žiniasklaida jam skyrė gana didelį dėmesį dėl jo aktyvaus vaidmens. Jis ėmėsi mediatoriaus vaidmens su Rusija ir kitomis šalimis. Tai vienas iš, ko gero, svarbiausių veiksnių, lemiančių jo populiarumą“, – kalbėjo G. Jakštaitė-Confortola.
Be to, pasak jos, svarbu, kad Prancūzijos prezidentas, žvelgiant ES mastu, yra vienas iš galingiausių valstybių vadovas. Tokie žmonės, anot G. Jakštaitės-Confortolos, visada sulaukia daugiau dėmesio.
Palaikymą augino draugiški valstybių santykiai
Trečioje geriausių vertinimų vietoje rikiuojasi Lenkijos prezidentas 49-erių Andrzejus Duda. Jį palankiai vertina septyni iš dešimties apklaustų gyventojų – 14 proc. nurodė jį vertinantys labai palankiai, o 54 proc. greičiau palankiai. Teigiamai apie A. Dudą dažniau pasisakė vyrai, jų buvo 71,1 proc., o moterų – 65,5 proc.
Mažiausiai rėmėjų Lenkijos prezidentas turi Lietuvos didmiesčiuose (63 proc. apklaustųjų), didesnį palaikymą jam išreiškė kaimiškų vietovių (69,4 proc.) ir mažesnių miestų (74,9 proc.) gyventojai. Nepalankų vertinimą A. Dudai išreiškė dešimtadalis apklaustųjų – 3 proc. jį vertino labai nepalankiai, o 9 proc. greičiau nepalankiai.
Dar 20 proc. apklaustųjų apie Lenkijos prezidentą nuomonės neturėjo. Lyginant su 2019 m. kovo tyrimu Lenkijos prezidento vertinimas pagerėjo 16 procentinių punktų (tada jį 52 proc. įvertino palankiai, o 24 proc. nepalankiai).
„Santykiai su Lenkija pastaraisiais metais tikrai yra pozityvūs, artimi, draugiški. Buvo daug vizitų prezidentų lygmeniu, vyko net ir bendri Vyriausybių posėdžiai, įvairūs projektai, apie tai labai daug kalbama. Aišku, karo metu dar kartą išryškėjo Lietuvos strateginio bendradarbiavimo su Lenkija būtinybė.
Manau, kad tai pagrindiniai veiksniai, rodantys platesnę Lietuvos ir Lenkijos santykių būklę bei perspektyvas“, – kalbėjo L. Kojala.
Paklausta apie Lenkijos prezidento palaikymą G. Jakštaitė-Confortola komentavo, kad svarbus to faktorius yra tai, jog Lenkija yra kaimyninė Lietuvos valstybė. Tiesa, aukštą A. Dudos reitingą, pasak pašnekovės, lemia ir saugumo situacija:
„Kitas dalykas, kas lemia, yra dabartinė saugumo situacija. Kai mes turime tokią rimtą saugumo situaciją savo regione, tai, be abejo, pradedame atidžiau žiūrėti, ką daro mūsų strateginės partnerės, o Lenkija yra mūsų strateginė partnerė. Mes matome nemažai informacijos, tarkime, ką Lenkija dėl pabėgėlių daro, pasisako karo Ukrainoje tema ir t. t. Šie veiksniai, be abejo, didina matomumą, žinomumą ir imponuoja žmonėms“, – dėstė politologė.
Doc. dr. A. Šuminas teigė, kad A. Dudos rezultatus galėjo lemti ir jo užimama griežta pozicija ginklų Ukrainai tiekimo, sankcijų Rusijai stiprinimo, neskraidymo zonos įvedimo ir kitais klausimais.
„Aiški, griežta pozicija, dėl kurios [Lenkija] yra lyderė, kalbant apie tą bloką valstybių, kurios siekia griežtesnių sankcijų, griežtesnių veiksmų agresorių atžvilgiu“, – sakė A. Šuminas.
Įnirtinga kova tarp J. Bideno ir B. Johnsono
Lenkijos prezidentui apklausoje nusileidžia tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Abu šiuos politikus apklausos dalyviai vertino labai panašiai.
Du trečdaliai apklaustų gyventojų nurodė palankiai vertinantys JAV prezidentą J. Bideną – 19 proc. respondentų jį vertina labai palankiai, o 47 proc. greičiau palankiai. Palankiau 79-erių J. Bideną vertina vyrai, jaunimas iki 30 metų, mažesnių miestų gyventojai bei respondentai su aukštuoju išsilavinimu, o nelietuvių tautybės gyventojai jį vertina daugiau nepalankiai (51 proc.) negu palankiai (37 proc.).
„Viena iš prielaidų dėl J. Bideno gali būti susiskaldymas JAV po rinkimų, kai Donaldo Trumpo rėmėjai ilgą laiką aiškino, kad pergalė buvo neteisėta. Tai, turbūt, persiduoda ir tarptautinei bendruomenei.
Bet vis tiek J. Bideno vertinimas yra pozityvus. Kiek ir mes esame atlikę tyrimų, visada JAV lyderiai buvo vertinami palankiai, išskyrus tam tikrą nuokrypį D. Trumpo prezidentavimo metu, jis buvo vertinamas šiek tiek kritiškiau negu pavyzdžiui, Barackas Obama“, – apie JAV prezidento vertinimą kalbėjo RESC direktorius.
Lyginant su prieš trejus metus, 2019 kovą, vykusia apklausa, kai buvo vertinamas tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, J. Bidenas yra vertinamas daug geriau. Tuomet JAV prezidentą D. Trumpą palankiai vertino tik kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.), o nepalankiai vertino daugiau nei pusė (56 proc.). Dabar J. Bideną nepalankiai vertina ketvirtadalis respondentų, o dar 11 proc. apie jį neturi nuomonės.
„JAV politika yra tokia, kad jie, viena vertus, stengiasi vengti nereikalingos eskalacijos, bet daugiau žengti praktinius žingsnius, į kuriuos ne visada atkreipiame dėmesį. Ko gero, visuomenei tai galėjo būti vienas iš aspektų“, – komentavo VDU ir Karo akademijos politologė G. Jakštaitė-Confortola.
Labai panašiai apklausos dalyviai vertina ir Jungtinės Karalystės premjerą 57-erių B. Johnsoną. Iš viso 15 proc. respondentų nurodė jį vertinantys labai palankiai, o 50 proc. – greičiau palankiai. Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką kiek palankiau vertina mažesnių miestų gyventojai bei respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, o nelietuvių tautybės gyventojai jį vertina daugiau nepalankiai (52 proc.) negu palankiai (35 proc.).
B. Johnsonas taip pat vertinamas palankiau negu jo pirmtakė Theresa May. 2019-ųjų kovo apklausos metu T. May palankiai vertino 35 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Nepalankiai tuomet ją vertino kas antras apklausos dalyvis.
J. Bidenas akivaizdžiai pavadino Rusijos prezidentą skerdiku, žudiku, o to iš esmės nedaro nė vienas pasaulio lyderis.
A. Šuminas
L. Kojala svarstė, kad tokius B. Johnsono rezultatus galėjo nulemti ir dar neseniai viena iš pagrindinių temų buvęs „Brexitas“: „Jis truputį išbalansavo Jungtinės Karalystės ir ES santykius, sukūrė tam tikro netikrumo dėl ateities jausmą. Bet jo vertinimas yra pozityvus ir tie nuokrypiai neskamba kaip labai reikšmingi. Reikėtų detalių tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti, kokios konkrečios prielaidos verčia gyventojus vienaip ar kitaip pasisakyti.“
A. Šumino nuomone, tiek J. Bidenas, tiek B. Johnsonas yra ryškiai matomi karo kontekste kaip itin antirusiški ir neinantys į jokius kompromisus.
„J. Bidenas akivaizdžiai pavadino Rusijos prezidentą skerdiku, žudiku, o to iš esmės nedaro nė vienas pasaulio lyderis. Galima buvo tikėtis šiek tiek geresnių jų vertinimų, ypač lyginant su E. Macronu“, – svarstė doc. dr. A. Šuminas.
Stinga žinomumo
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen yra vienintelė į apklausą įtraukta politikė, kuri nėra valstybės lyderė. Vis dėlto ją teigiamai vertina šeši iš dešimties apklausos dalyvių – 13 proc. labai palankiai ir 48 proc. greičiau palankiai.
Palankiausiai 63-ejų U. von der Leyen vertina 30–49 metų amžiaus grupės respondentai, mažesnių miestų gyventojai. Septintadalis respondentų EK pirmininkę vertina nepalankiai (3 proc. labai nepalankiai ir 12 proc. greičiau nepalankiai), o ketvirtadalis (24 proc.) neturėjo nuomonės.
„Atskaitos taškas yra tai, kad vertinimas yra pozityvus. Didelio domėjimosi ir gilinimosi į ES institucijų subtilybes daugelis gyventojų nerodo. Tai yra natūralu. Jie mato, kad ES yra ir Komisijos vadovė, ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, ir Europos Parlamento pirmininkė, galbūt sudėtinga lyginti ES sprendimus su konkrečiomis asmenybėmis“, – kalbėjo L. Kojala.
Vokietijos kanclerį 63-ejų Olafą Scholzą palankiai vertina kiek mažiau negu pusė apklaustų gyventojų (6 proc. labai palankiai ir 40 proc. greičiau palankiai), penktadalis dabartinį Vokietijos kanclerį vertina nepalankiai (3 proc. labai nepalankiai ir 16 proc. greičiau nepalankiai), o trečdalis (35 proc.) neturėjo nuomonės.
Atskaitos taškas yra tai, kad vertinimas yra pozityvus. Didelio domėjimosi ir gilinimosi į ES institucijų subtilybes daugelis gyventojų nerodo.
L. Kojala
O. Scholzą kiek palankiau vertina respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1600 eurų), o nelietuvių tautybės gyventojai jį vertina daugiau nepalankiai (46 proc.) negu palankiai (22 proc.).
RESC vadovo manymu, O. Scholzas vis dar slepiasi savo pirmtakės Angelos Merkel šešėlyje. Tai rodo ir prieš trejus metus atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausta. Tuomet buvo vertinama Vokietijos kanclerės pareigas ėjusi Angela Merkel, ji buvo daug geriau žinoma ir palankiau vertinama negu naujasis kancleris – Angelą Merkel tada palankiai vertino du iš trijų Lietuvos gyventojų (65 proc.), nepalankiai ją vertino ketvirtadalis (24 proc.), o nežinojo kaip ją vertinti tik kas dešimtas (11 proc.).
„Galima bandyti spėti, kad O. Scholzas yra menkiau pažįstamas, jis pats, galbūt, yra ne toks išraiškingas politikas. O antras dalykas, siejant su Ukrainos kontekstu, dar iki karo girdėjome nemažai kritikos Vokietijai, kad ji nesutinka tiekti ginklų Ukrainai, kad abejoja, ar reikėtų nutraukti „Nord Stream 2“ dujotekio projektą, <...> o tai sietina su Vyriausybės vadovu“, – vertino L. Kojala.
A. Šuminas teigė, kad įtakos prastesniam O. Scholzo vertinimui turi tiek per mažas jo žinomumas, tiek Vokietijos pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu: „Akivaizdu, kad naujam Vokietijos kancleriui trūksta žinomumo. Na, ir, aišku, Vokietijos pozicija dėl paramos tiekimo Ukrainai ir buvimas tokioje, sakykime, sankcijų įvedimo Rusijai opozicijoje prisideda prie neigiamo vertinimo.“
VDU ir Karo akademijos politologė G. Jakštaitė-Confortola taip pat komentavo, kad žemą lietuvių palaikymą O. Scholzui lemia tai, jog jo pirmtakė A. Merkel buvo itin ryški ir gerai žinoma politikė.
„Prilygti A. Merkel yra labai sudėtinga. Antra, vėlgi, tapti labiau žinomam, kad visuomenė atpažintų, reikia laiko. Ateityje, jei būtų tokia apklausa, gal situacija atrodytų kitaip.
Dabar jo visuomenė, lietuviai, dar ne taip gerai žinome, kaip žinojome A. Merkel. Na, ir, žinoma, pati pozicija kažkiek prisideda“, – kalbėjo G. Jakštaitė-Confortola.
Autokratų palaikymas – varganas
Prasčiausiai vertinamų trejetuko apačioje – Kinijos prezidentas 68-erių Xi Jinpingas. Jį palankiai vertina penktadalis apklausos dalyvių (3 proc. labai palankiai ir 17 proc. greičiau palankiai), kiek daugiau nei keturi iš dešimties jį vertina nepalankiai (14 proc. labai nepalankiai ir 30 proc. greičiau nepalankiai), o 36 proc. neturėjo nuomonės.
Kinijos lyderį kiek palankiau vertina didmiesčių gyventojai bei respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1600 eurų), o nepalankiausiai jį įvertino vyrai, 30–49 metų žmonės bei baigę kolegiją ar technikumą. Xi Jinpingą nelietuvių tautybės gyventojai vertina nepalankiau (58 proc. iš jų įvertino nepalankiai) negu lietuviai (42 proc. įvertino nepalankiai).
„Mūsų tyrimai anksčiau rodė, kad 2020 metais nuomonės apie Kiniją nemažai dalis visuomenės apskritai nelabai turėjo, negalėjo vertinti nei pozityviai, nei negatyviai, pavyzdžiui, santykių tarp Lietuvos ir Kinijos. Tuo metu tai buvo suprantama, nes apie Kiniją buvo gerokai mažiau diskutuojama, dvišalių santykių kontekstas buvo gana menkai nagrinėjamas.
Situacija dramatiškai pasikeitė per pastaruosius dvejus metus, bet ta nuomonė dar tik pradeda vyrauti. Aišku, kad Lietuvos ir Kinijos santykių įtampos atsispindi šiuose skaičiuose. Galima sieti su tuo“, – aiškino L. Kojala.
Baltarusijos diktatorių 67-erių Aliaksandrą Lukašenką palankiai šiuo metu vertina 4 proc. Lietuvos gyventojų (1 proc. labai palankiai ir 3 proc. greičiau palankiai), o devyni iš dešimties vertina nepalankiai (70 proc. labai nepalankiai ir 21 proc. greičiau nepalankiai), 5 proc. neturėjo nuomonės apie jį.
A. Lukašenką ypač nepalankiai vertina visų demografinių ir socialinių grupių respondentai. Dalis nelietuvių tautybės gyventojų jį įvertino kiek palankiau (21 proc. iš jų įvertino palankiai, 71 proc. nepalankiai ir 8 proc. neturėjo nuomonės).
Lyginant su 2019-ųjų kovo tyrimu, nepalankiai vertinančių A. Lukašenką per pastaruosius 3 metus padaugėjo 38 proc. (tada jį 30 proc. įvertino palankiai, 53 proc. nepalankiai ir 17 proc. neturėjo nuomonės).
Galima sakyti, kad yra tiek žmonių, penktoji kolona ir <...> pritaria tam, kas dabar vyksta Ukrainoje.
A. Šuminas
Ukrainoje karą sukėlusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną palankiai vertina 3 proc. Lietuvos gyventojų (1 proc. labai palankiai ir 2 proc. greičiau palankiai), o daugiau negu devyni iš dešimties vertina nepalankiai (80 proc. labai nepalankiai ir 13 proc. greičiau nepalankiai), 4 proc. neturėjo nuomonės apie jį.
69-erių V. Putiną neigiamai vertina visų demografinių ir socialinių grupių respondentai ir tik penktadalis nelietuvių tautybės gyventojų jį įvertino palankiai (20 proc. įvertino palankiai, 74 proc. nepalankiai ir 6 proc. neturėjo nuomonės). Lyginant su prieš trejus metus atliktu tyrimu, nepalankiai vertinančių V. Putiną padaugėjo 23 proc. (tada jį 20 proc. įvertino palankiai, 70 proc. nepalankiai ir 10 proc. neturėjo nuomonės).
„Akivaizdu, kad tiesioginiai agresoriai šiandien yra, pirmiausia, Rusija, jai talkina Baltarusijos režimas, kuris vykdė hibridinio pobūdžio atakas ir prieš kitas ES valstybes. Turbūt nenuostabu, kad V. Putinas ir A. Lukašenka turi pačius neigiamiausius vertinimus“, – portalui LRT.lt komentavo L. Kojala.
Tuo metu doc. dr. A. Šuminas teigė, kad į A. Lukašenkos ir V. Putino vertinimus galima žvelgti dvejopai – arba juos palaiko tik 3 proc. apklaustųjų, arba net 3 proc. apklausos dalyvių.
„Galima sakyti, kad yra tiek žmonių, penktoji kolona ir <...> pritaria tam, kas dabar vyksta Ukrainoje“, – teigė A. Šuminas.
